berbėti — 1 berbėti, ėja, ėjo intr., berbėti, ėja, ėjo 1. senti, metėti, rambėti: Sena merga pradeda berbėti, t. y. pūti J. 2. Lkv skresti, burgėti. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išberbėti — 1 išberbėti intr. pasenti, išdūlėti: Tas ąžuolas toks išberbėjęs – kaip bitaulis Krt. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti; suberbėti; užberbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuberbėti — 1 nuberbėti intr. labai nusenti: Motriška pasenusi, nuberbėjusi, ką bereik norėti gero Grg. Nuberbėjusios jau nuo maro metų tos šlėdalės Kal. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti; suberbėti; užberbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
suberbėti — 1 suberbėti intr. susenti, surambėti: Berbėte suberbėję beržai, t. y. suaugę, seni J. Su tokiais suberbėjusiais savo ratais tik apei namus gali važinėti Plt. Pavirto traškėdamas į aslą it suberbėjęs ąžuolas M.Valanč. | prk.: Jau suberbėjęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
užberbėti — 1 užberbėti intr. storai užšalti, užburbėti: Langai taip užberbėję, kad nė dieną nėko negal matyti Tl. ║ užtraiškanoti: Akys bemiegtant užberbėjo Krkl. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti; suberbėti; užberbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įberbėti — 1 įberbėti intr.: Tavo brolis įberbėjo, t. y. įaugo į kūną (jau nebejaunas) J. berbėti; apiberbėti; įberbėti; išberbėti; nuberbėti; suberbėti; užberbėti … Dictionary of the Lithuanian Language